jo giminės, draugai ir artimieji…
Jonukas sveikina savo draugę Liepą sulaukus broliuko, o mes su tėvuku irgi labai labai sveikiname Aurimą ir Iną pasauliui padovanojusiems dar vieną žmogiuką. Džiaugiamės, kad visiems viskas gerai ir linkim dideliausios laimės.
Jonukas avo 10 mėn. sukaktį sutiko Anglijoje. Iš ten parsivežėme dar du dantukus ir asmenybės užuomazgas. Šiaip per liepą Jonukas gerokai paaugo tiek fiziškai tiek ir gebėjimų prasme. Vaikas tapo labiau socialus, reiškia didelį norą bendrauti, rodo emocijas ir daug mieliau žaidžia su žmonėmis negu su žaislais. Ir fiziškai vaikas sustiprėjo, dabar sėkmingai vaikšto laikydamasis už daiktų ar už mūsų rankų. Išmoko užlipti ir nulipti laiptais, nulipa nuo lovos, gali beveik viką nusiimti nuo stalo. Moka pirščiuku parodyti lempą 
Vat taip ir būna. Augini augini, o vieną dieną žiūriu - mano vaikas nebe bejėgė būtybė, o jau rimtas žmogutis.
Grįžom iš šalelės ne taip ir jau tolimos. Išvada, Lietuvoje gyventi geriau, nes yra lietuviškos raidės ir nuotraukas imsiu ir ikelsiu be vargo 
O šiaip Anglija gan įdomi šalis. Visų pirma savo augalija, gyvūnija ir, žinoma, pačiais anglais. Bet labiausiai sužavėjo vis tik lietuvaičiai. Labai didelis ačiū sesutei su šeima, kad mus pasikvietė, priėmė, ir kaip reikiant palinksmino. Ačiū Jonui už smagų vakarėlį Londone. Dideli linkėjimai nuo Jonuko Rokučiui ir jo mamytei Aušrai 
ačiū už lovyte, rubelius, vaikštynę ir už labai įdomius pokalbius. Ačiū už pagalbą ir Renatai su Giedrium. Va kiek daug ačiū
O kol kas daugiau nekomentuosiu nieko.
Bus daugiau…
Pirmadieni labai sauniai paminejome Jonuko seneliu perlines vestuves. Isivaizduojat… jau 30 metu kaip ju santuojka iregistruota civilines metrikacijos biure SVEIKINAME!
P.S.: siuo metu esam taip toli, kad net nera lietuvisku raidziu ir nuotrauku negaliu idet