Sunku tai pripažinti, bet mūsų namuose vis dažniau lukštenamos suaugusiųjų temos. Kur gauti pinigų, kaip čia sutaupius, kaip mamai uždirbti pinigų, ar tikrai apsimoka eiti į darbą, kai auklės paslaugos kainuoja brangiau nei mano planuojamas atlyginimas. O kada galėsiu pagaliau sau leisti studijuoti tai ką noriu? Juk ir tai kainuoja :( negi ir vėl teks rašyti referatus ir diplominius už juokingas kainas? Kada galėsiu sau leisti eiti į treniruotes, kurios irgi kainuoja? O ką jau kalbėti apie nuosavus namus, geresnę mašiną, antrą vaiką ir mano gyvenimo svajonę (kol kas top secret’ną). Kodėl žmonės save prifarširuoja tiek daug norų, svajonių ir minčių. Po velniais, juk pusė iš jų tampa nerealiomis kai paklausia “proto” balso 
God is a DJ. Bet kartais jis leidžia ne linksmą muziką.
Tikrai nenoriu verkšlenti. Juk yra kokie 700 mln. (o gal ir daugiau) žmonių kurie gyvena gerokai prasčiau nei mes. Bet va tas velniukas viduje, tas kitas “ego” nori visko dabar ir daug. O, juk noriu tiesiog gyventi ramiai. Namai, vaikai ir saviraiška. Tai viskas ko noriu gyvenime.
Vien žo pasiūlykit man įdomų darbą, kurį galėčiau dirbti namie :) Esu gabi ir imli.
Che che…Vis tik nepabūgom ketvirtadienio lietaus ir nutarėm prabėgti paskutinį etapą. Juk tai jau garbės reikalas. Kadangi toks sprendimas buvo ekspromtum, tai ir auklės nepavyko gauti. To pasekoje orientacinėse sudalyvavo ir Jonukas. O būtent nuo jo viskas ir prasidėjo 
Imetame keletą nuotraukų.
Šiandiena paskutis šių metų orientacinių varžybų etapas. Deja, lauke pila kaip iš kibiro ir jau tvirtai nusprendžiau į mišką nebėgti. Kaip ir visada, geri dalykai baigiasi. Lieka tik viltis, kad žiema praeis greitai ir pavasarį vėl galėsim bėgioti briedžių takais. Na, bet nėra to blogo…dabar galėsiu daugiau laiko skirti savo naujajai aistrai. Tuo tarpu trumpai norėčiau apžvelgti paskutinias tris bėgtas trasas.
Number one: Svilonys. Ilga trasa, miškas įvairus, bet šiaip gan lengvai bėgamas. Takelių infrastruktūra patogi, rezultatai visai geri buvo. Patiko.
Number two. Kleboniškis. Jau antrą kartą bėgam šiame miške. Pasakysiu tik tiek, kad jis gražiau atrodo važinėjant su mašina ar dviračiu. Kai reikia bėgti, imi ir nustembi. tankus, pilna bruzgynų ir vabzdžių. Visur grioviai su kanalais, trasos gan ilgos. Rezultatai pusėyini, man asmeniškai nepatiko.
Number three. Lampėdžiai. Miškas gražus. Pušynas plius žalėsiu šiek tiek krumynų. Lengvai bėgamas, bet vietom ir sunkus. Daug kalnų kalnelių, yra vandens bokštas (dabar jau visą gyvenimą jį prisiminsiu). Žemėlapis gan smulkus, trasos trumpokos. Radom daug “viečikių”. Būtinai apsilankysim čia dar kartą. Man patiko, gaila, rezultatai tragiški (viskas per tą vandens bokštą ).
Panemunė. Mike sakė, žiaurus miškas. Kadangi savo akimis nemačiau, nekomentuosiu.
Iki JOK, susitiksim pavasarį.
